Lietuva – ekonomikos pavyzdys regione. O ką tai reiškia mums?
Nuo įstojimo į Europos Sąjungą Lietuva nuosekliai kilo į viršų – nuo nuvertintos valstybės iki ekonomikos pažangos pavyzdžio. Šiandien jau lenkiame daug ką ne tik pagal augimą, bet ir pagal gyvenimo kokybę.
Faktai, kuriais verta didžiuotis
Ši pažanga atsispindi ir skaičiuose – Lietuva patyrė vieną sparčiausių ekonomikos augimų visoje Europos Sąjungoje. Pagal vienam gyventojui tenkantį BVP (PPP) aplenkėme ne tik kaimynus Baltijos šalyse, bet ir tokias valstybes kaip Rumunija, Bulgarija, Vengrija, Portugalija bei Ispanija. Šiuo metu vejamės Italiją, o nuo tokių šalių kaip Prancūzija ar Suomija mus skiria vis mažesnis atotrūkis. Jei išlaikysime tokį tempą – ne klausimas ar, o kada jas pasivysime.
Štai ką tai reiškia skaičiais:
- Sparčiausias ekonomikos augimas Baltijos regione – 2025 m. BVP prognozė: +2,9 %. Estija – 1,6 %, Latvija – 2,0 %.
- BVP vienam gyventojui pagal perkamąją galią (PPP) – Lietuva: ~57 200 €, Estija: ~49 670 €, Latvija: ~44 560 €, Lenkija: ~55 190 €.
- Vidutinis atlyginimas (bruto) – 2 336 €, neto – 1 432 €.
- Verslo aplinka – 11 vieta pasaulyje pagal palankumą verslui.
- Ekonominės laisvės indeksas – 15 vieta pasaulyje.
- Aukštos pridėtinės vertės sektoriai – IT, lazeriai, fintech – sritys, kuriose esame tarp lyderių Europoje.
Bet kodėl tai turėtų rūpėti mums?
Nes valstybė – tai ne kažkokia abstrakti sąvoka. Valstybė – tai mes. Kiekvienas iš mūsų.
Kuo daugiau žmonių imasi atsakomybės už savo finansus, pasirinkimus ir mąstymą – tuo tvirtesni esame. Kai pradedame gyventi sąmoningai – tai ne tik pagerina mūsų gyvenimą. Tai stiprina visą valstybę.
Filosofija, kuri veikia
Senovės stoikai sakė: „Jei nori pakeisti pasaulį – keisk save.“ Ekonomika nėra tik skaičiai. Tai – mūsų įpročiai, disciplina, mokymasis, energija, su kuria gyvename kasdien.
Kiekvienas:
- Kas išmoko valdyti pinigus;
- Kas kuria, o ne dejuoja;
- Kas mokosi, padeda kitiems ir investuoja į save – padeda Lietuvai.
Mūsų tėvynė stiprėja. Piliečių pareiga – augti kartu, ne dėl išorinio blizgesio, o dėl gilesnio tikslo: kad rytojus būtų tvirtesnis už vakar – mums patiems ir visai tautai.