Kaip alkoholio atsisakymas pakeitė mano gyvenimą
Norėdamas paminėti dviejų metų sukaktį be alkoholio, nusprendžiau aprašyti, kaip pasikeitė mano gyvenimas per tą laikotarpį. Šioje istorijoje nebus pasakojama, kad aš buvau visiškai degradavęs alkoholikas ir kaip feniksas pakilau iš pelenų. Tačiau vistiek verta pasidalinti savo pojučiais atsisakius šio blogo įpročio.
Aš dėl svaigalų nepraradau darbo, nebuvau sulaikomas policijos, tik kartais prisidarydavau gėdos vakarėliuose, kai perdaugindavau.
Tačiau alkoholio vartojimos veikė neigiamai mano sveikatą, gyvenimo kokybę, mąstymą (neigiamos mintys). Per šį įprotį niekaip negalėdavau pasiekti savo užsibrėžtų tikslų. Stiprios pagyrios sukeldavo depresiją. Reikėdavo laiko kol praeidavo „linksmybių” šalutinis efektas.
Nuo ko viskas prasidėjo…
Vaikystėje man atrodė, kad alkoholio vartojimas mūsų visuomenėje įprastas dalykas, ypač provincijoje. Viskas sukosi aplink išgertuves: gimtadieniai, krikštynos, šventės ar bet kokia kita priežastis ištraukti iš baro butelį. Filosofija paprasta: „Jei tau linksma išgeri, jei tau liūdna stiprieji gėrimai numalšins širdgėlą”. Būdamas 5 metų sugalvojau tokį žaidimą – įsipili atskiestos uogienės į ąsotį, tada supilstai į „čierkas”. Pasakai „į kakatą (sveikatą)” ir išgeri iki dugno. Pąsamonė tiesiog siaubingai persmelkta šios „nuostabios alkoholio kultūros”.
Taip praėjo ir paauglystė, įdomiausia veikla buvo paskandinti protą svaigiuose gėrimuose. Dar prie organizmo žalojimo prisidėjo rūkymas, nes kaip alkoholis be rūkymo – dvigubas atsipalaidavimas…
Pabaigus mokyklą ir išvykus studijuoti alkoholio vartojimas niekur nedingo. Maniau, kad tai padės pritapti nepažįstamoje aplinkoje. Kai to jau nepakakdavo, kartais vartodavau narkotinės medžiagas. Juk nuo „žolytės” jokių pagyrių! Taip ir gyvenau su šia nesąmoninga filosofija, kad alkoholis, cigaretės ir kiti svaigalai padeda būti „kietam” ir pritapti prie bandos.
Žinoma būdavo dienų, kai po stiprių pagyrių, sakydavau sau – „Niekada gyvenime nebegersiu!!!”. Bet praėjus kelioms savaitėms pamiršdavau, kaip prastai jaučiausi tada ir vėl užlipdavau ant to paties grėblio.
Įvyko lūžis mano sąmonėje
Stiprios pagyrios kamavo mane ir 2018 metų sausį. Bet tada kažkas pasikeitė mano galvoje… Pajaučiau didžiulį pyktį, kad mano nauji metai prasidėjo vėl galvos skausmu. Viskas, nutariau atsikratyti šio destruktyvaus įpročio!!!
Praėjo keletas mėnesių, ir prasidėjo spaudimas iš aplinkos. Nuvažiuoji pas giminės siūlo išgert, o tu atsakai, kad daugiau nebegeri, tai pasižiūri, kaip į kažkokį ateivį. Tas pats ir draugų rate, jokio palaikymo, tik „alaus bajeriukai” pašiepiantys tave ir replikos „Juk vistiek neatsilaikysi, išgersi per šventes”. Jautiesi atstumtas bandos.
Taigi teko išgertuves pakeisti man naudingu užsiėmimu. Pradėjau bėgioti kiekvieną rytą parke. Susipirkau sportinę avalynę, aprangą ir išmanųjį laikrodį sekti savo progresui. Taip įsipareigojęs juk negali užpilt svaigiaisiais gėrimais pasiektų rezultatų. Prasidėjo mano „bėgiko” karjera. Tikrai pradžia buvo neįprasta, juk nebuvau sporto žmogus. Mažame miestelyje nedaug žmonių bėgioja, tai sulaukdavau ir susidomėjusių žvilgsnių.
Alkoholio atsisakymas stipriai pakeitė mano kūną, numečiau 10kg (taip pat prisidėjo sveika mityba ir sportas). Pasitikėjimas savimi pakilo į aukštumas. Kelio grižti prie ankstesnio elgsenos modelio jau nebuvo. Apsiprato artima žmonių aplinka, nebesiūlė „Išgerk juk, 100 gramų sveika-nekenkia”. Tapau pavyzdys savo šeimai. Visada reikia pradėti nuo savęs, o ne keisti aplinką.
Bet atsiranda koks vienas žmogus kuris sako: „Juk gyveni tik vieną kartą, turi linksmintis (svaigintis)”. Aš jam galiu atsakyti: „Gyveni tik vieną kartą, tai nešvaistyk gyvenimo veltui, o panaudok tą laiką savo asmenybės augimui!”. Nieko nėra geriau, kai neįmanomi dalykai tampa įmanomais.
Blogo įpročio atsisakymo nauda
Praėjus pirmiems blaivybės metams, organizmas išsivalė nuo toksinų – pasikeitė mąstysena. Norėjosi kažko daugiau… Visada galvojau, kad turiu siekti įdomaus ir turtingo gyvenimo. Išbandyti save kituose srityse (taip atsirado šis puslapis). Pradėjau domėtis apie asmenybės tobulėjimą, finansus ir žmonių santykius. Gyvenime atsirado siektinų tikslų, ko prieš tai nebuvo.
Atrodo, kad perėjau į kitą lygmenį. Gyvenimas, tai tarsi žaidimas, o tavo kūnas šventovė. Pradėjau į save traukti žinias, turtą ir galimybes kurių seniau (vartodamas alkoholį) nepastebėdavau.
Norėdamas įkvėpti žmones pokyčiams sukuriau „HomoDeus” puslapį, kas man atrodė neįmanoma (kritikos baimė). Net draugas su kuriuo norėjau pasitarti, kokį varikliuką naudoti puslapio kūrimui sakė: „Niekas tokių nesamonių neskaitys, net nepradėk, tau nepavyks!!!”. Bet pasikeitus mąstysenai, nebeklausai tų kurie tave nori sustabdyti. Išsikėliai tikslą ir bet kokia kaina turi jį įgyvendinti. Faktas tas, kad jei mano kūnas ir protas būtų kentėjęs nuo alkoholio, rūkymo ir narkotinių medžiagų, aš to būčiau nepasiekęs.
Per šiuos dvejus metus nebuvau susirgęs. Imunitetas tapo labai stiprus. Neigiamų minčių srautas sumažėjo, į viską žiūrima pozityviau. Noras naujų žinių tapo nepasotinamas. Knygų perskaičiau tiek, kiek per visą savo gyvenimą nebuvau perskaitęs.
Mano mąstyme atsirado žodžių terminas „ilgas laikotarpis”. Visada norėdavau pajusti malonumą greitai, negalėdavau ilgiau išlaukti (alkoholis, maistas ar pinigų leidimas).
Kelios mintys pabaigai
Mano manymu, gyvenimo pokyčiai prasidėjo nuo alkoholio atsisakymo. Atsirado vizija didesnių darbų, kurie mane motyvuoja nenuleisti rankų. Jei aš sugebėjau atsisakyti šio blogo įpročio, tai galite ir jūs. Svarbiausia suprasti, kad tik jūs patys tai galite padaryti, ne kažkas kitas.
Pabūkite vakarėlyje apsupti girtų žmonių ir pajusite, kad nebėra taip linksma kai nesate toje pačioje apsvaigusių būsenoje. Visi tie girtų žmonių pokalbiai tampa beprasmiai sapaliojimai. Juokai kurie prieš tai atrodė tokie linksmi įgauna keistą prasmę.
Pasikeis draugų ratas, nes su kuriais išgerinėdavote laikys jus keistuoliu. Skaitydamas knygas supratau, jei laikysitės bandos taisyklių progreso jūsų asmenybės tobulėjimui nebus. Juk norite augti, o ne šlaistytis apsinešę ir dejuoti koks gyvenimas „blogas”.
Aš visada turiu sau priminti, kad negaliu gurkšnoti vyno taurės ar bokalo alaus. Pas mane nebūna saiko, jei geriu tai kol nulūžtu. Todėl aš visiškai nevartoju alkoholio.
” Kiekvieną dieną darydamas tą patį, negali tikėtis skirtingų rezultatų”
A. Enšteinas
Tikiuosi neprailgo šios istorijos skaitymas. Ne visi susiduria su alkoholio problemomis, bet man jo atsisakymas buvo atspirties taškas. Šia istorija noriu įkvėpti žmones, ypač jaunimą nepasiduoti svaigalų įtakai, nes ilguoju laikotarpiu, tai padarys didžiulę žalą jūsų asmenybei ir gyvenimui. Jei tokių problemų neturite, gal pažįstate žmonių, kurie susiduria su nesaikingu alkoholio vartojimu. Pasidalinkite šia istorija, gal tai juos motyvuos keistis!…